Projektas “Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” yra bendruomenių platformos “Mažosios istorijos” veiklos plėtra. “Mažosios istorijos” – pirmoji Lietuvoje bendruomenėms skirta erdvė muziejuje.

„Mažosios istorijos“ nėra tik vieta parodoms, susitikimams, diskusijoms, kūrybinėms dirbtuvėms. Tai ir procesas, kai užmirštos, niekad nepasakotos istorijos tampa muziejuje saugomos atminties dalimi.

„Mažųjų istorijų“ parodos rengiamos bendradarbiaujant miesto bendruomenėms, muziejininkams ir menininkams. Bendruomenės siūlo savo temas, problematiką, istoriją. Muziejininkai atveria kolekcijas, plėtojančias pasirinktą temą, o menininkai talkina įtaigiai ją atskleidžiant.

Pirmoji bendruomenių erdvės paroda – „Didžioji pramonė“ – tyrinėjo industrinę Kauno praeitį. Parodos bendraautorės – Petrašiūnų ir „Girstos“ bendruomenės, veikiančios miesto rajonuose, susiformavusiuose aplink sovietinės pramonės gigantus.

Parodos herojėmis tapo pramoninės tekstilės pradininkės, devyniasdešimtmetės – „Kaspino“ fabriko dailininkė Venifrida Stasė Račkaitytė ir „Drobės“ technologė Veronika Dabkienė. Stebina jų prisiminimai ir spintose sukaupti fabriko produkcijos pavyzdžiai. Parodos atradimas – stulbinanti „Kaspino“ inovacija: 1960 m. pagaminta dirbtinė kraujagyslė.

„Didžioji pramonė“ subūrė išsisklaidžiusias buvusių Kauno fabrikų bendruomenes. Parodoje įvyko J. Janonio popieriaus fabriko ir „Drobės“ darbuotojų susitikimai. Atrodo neįtikėtina, bet mirusių fabrikų bendruomenės – labai gyvastingos. Drobiečiai papildė parodą nauja ekspozicija „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas sugriovė?” Fabriko legenda tapo apčiuopiama: nuo prieškario gelumbės fabriko palto iki plytos iš 2012 m. nugriauto filialo Jonavos gatvėje Kaune. Parodoje – ne tik istorijos ir daiktai. Svarbiausia – pagaliau viešai ištransliuotos drobiečių emocijos – ilgai nutylėta nuoskauda dėl fabriko griūties.